Nuo migrenos kenčia apie 15% žmonių, moterys - 4 kartus dažniau nei vyrai. Migrena susideda iš kelių fazių. Pirmoji fazė – vadinamoji „priešskausminė“ arba „įspėjančioji“ fazė – prasideda keletą valandų ar net keletą dienų prieš skausmo atsiradimą. Tipiniai simptomai: kaklo nelankstumas, krečiantis šaltis, mieguistumas arba nuovargis, padidėjęs troškulys, skysčių sulaikymas, padidėjęs jautrumas šviesai ir/arba garsui, galvos svaigimas, irzlumas, nekantrumas, mieguistumas, silpnumas. Antroji fazė – vadinamoji „aura“. Ši fazė dažniausiai trunka mažiau nei valandą; ji pasižymi juslinių pojūčių sutrikimais. Tipiniai simptomai: regos fenomenai, nutirpimas, žodžių parinkimo ir kalbėjimo problemos, galvos svaigimas, sumažėjęs arba padidėjęs jautrumas lytėjimui. Trečioji fazė – galvos skausmas, kuris gali kankinti nuo valandos iki kelių dienų. Vienoje galvos pusėje atsiradęs skausmas gali pereiti į kitą pusę. Skausmas didėja fizinio aktyvumo metu. Jį gali lydėti šilumos proveržiai, pykinimas, šiurpas, viduriavimas. Ir pagaliau paskutinė, ketvirtoji migrenos fazė – „poskausminė“ fazė, kurios metu sergantys asmenys jaučiasi išsekę, gali atsirasti tokie simptomai, kaip depresija, nusilpimas, nesugebėjimas susikoncentruoti.

Migreną sukeliantys mechanizmai ir priežastys nėra iki galo išaiškinti. Vienas iš pagrindinių migreną sukeliančių veiksnių – ciklinis moteriškų lytinių hormonų svyravimo lygis. Tą gali įrodyti faktas, kad migrena beveik niekada nesiskundžia besilaukiančios ir maitinančios moterys. Tuo metu vyksta migrenos remisija. Vos tik moteris nustoja maitinti ir hormonų „ūkis“ sugrįžta į ankstesnę būklę, atsinaujina ir migrena. Kai kurias migrenos priepuoliai kankina pirmomis menstruacinio ciklo dienomis. Didesnis migrenos pavojus gresia toms, kurios gydosi hormonais arba geria kontraceptines priemones. Dažniausia migrenos priežastis, įvardijama tiek moterų, tiek vyrų, – darbo pertekliaus sukeltas stresas, baimė prieš egzaminus arba nemalonumai šeimoje. Migreną gali sukelti ir nuovargis, užtrukusi kelionė, miego trūkumas arba, paradoksaliai, miego perteklius, o taip pat – staigūs oro pokyčiai. Migreną gali sukelti ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra aminų (pvz., tiramino ir serotonino). Prie jų pirmiausia priskiriami pelėsiniai sūriai. Kuo sūris labiau susifermentavęs, tuo daugiau jo sudėtyje aminų. Kai kurių rūšių sūriuose natūraliai daug aminų: ementalyje, čederyje, rokfore. Panašų poveikį gali turėti raudonas vynas, šokoladas, marinuoti produktai, žuvų konservai, lazdynų riešutai ir kai kurie vaisiai, pvz., avokadai, avietės, bananai. Migreną gali sukelti ir alkis. Galvos skausmai atsiranda tuomet, kai siekiantis sulieknėti asmuo badauja arba nustoja reguliariai valgyti, pvz., ryte valgo tik kuklius pusryčius ir pamiršta vakarienę. Kova su migrena sunki, tačiau ją laimėti įmanoma. Jausdami pirmuosius migrenos simptomus, kuo skubiau išgerkite skausmą malšinančių vaistų, kol liga dar nespėjo išsivystyti, išgerkite melisos ar liepžiedžių arbatos. Užklupus migrenai svarbu užtikrinti visišką ramybę. Padėti gali užsidarymas tamsiame kambaryje, tyla, kompresai ant kaktos ir keletas ramaus miego valandų.

Kasdienis galvos skausmas - beveik kasdien pasikartojantis galvos skausmas. Gydytojai jį diagnozuoja tada, kai skausmai atitinka tris sąlygas: tęsiasi bent 6 mėnesius, kamuoja bent 15 dienų per mėnesį ir kiekvieną kartą trunka bent po 4 valandas. Skausmai pasikartoja dažnai, bet jie silpni. Jie apima abi galvos puses, nėra pulsuojantys ir fizinis darbas jų nedidina. Priešingai nei migrenos atveju, šių skausmų nelydi šleikštulys, vėmimas ir šviesos baimė. Skausmas paprastai atsiranda ryte ir trunka tol, kol jį numalšina veiksmingos priemonės. Kasdienio galvos skausmo gydymas sudėtingas, nes reikalauja skausmą malšinančių vaistų atsisakymo.

Savaitgalinė migrena - taip šnekamojoje kalboje vadinami galvos skausmai, kuriuos daugelis žmonių kenčia tik laisvalaikiu. Šis negalavimas dažniausiai ištinka jaunus, profesiškai aktyvius žmones, kurie darbo dienomis dirba nuo ryto iki vėlyvo vakaro, dažnai – bemiegių naktų sąskaita. „Akumuliatorių“ pakrovimui jie skiria dvi savaitgalio dienas, tikėdamiesi per jas „atmiegoti“ už visą savaitę. Deja, savaitgalį apie pietus darboholikai atsikelia su galvos skausmu, kuris nepraeina ir likusią dienos dalį. Skausmas baigiasi tik pirmadienį, grįžus į darbą. Šio paradoksalaus skausmo priežastis – poilsio ir aktyvumo ritmų sutrikimas. Nuo „savaitgalinės migrenos“ apsisaugoti paprasta – užtenka visą savaitę (taip pat ir savaitgaliais) keltis panašiu laiku. Padeda ir poilsis savaitės viduryje – namuose praleistas laisvas vakaras arba rytinis pasivaikščiojimas.

Dėl įtampos kylantis galvos skausmas nėra stiprus ir sunku tiksliai nustatyti jo vietą. Skauda visą galvą, o ligonis jaučiasi taip, lyg jo kaukolę spaustų šalmas. Skirtingai nei migrenos atveju, nėra požymių, kurie informuotų apie artėjantį skausmą, arba jį lydinčių simptomų, pvz., pykinimo. Skausmas gali trukti nuo keliolikos minučių iki keletos dienų. Dėl įtampos kylančio skausmo priežastys iš esmės tos pačios, kaip ir migrenos atveju: stresas, nuovargis, oro pokyčiai, nemalonus kvapas arba tam tikras maistas. Specialaus gydymo dažniausiai neprireikia, nes skausmas nebūna itin stiprus. Skausmo malšinimui pakanka nereceptinių skausmą malšinančių vaistų. Priklausomai nuo skausmo intensyvumo, reiktų pasirinkti 200 mg arba 400 mg IBUPROM dozę. Atsikratyti dėl įtampos kilusio galvos skausmo padės ir fizinis aktyvumas. Reikia vengti pervargimo ir nepamiršti laisvalaikio. Verta pasirūpinti raumenų lavinimu ir sistemingai užsiimti atpalaiduojančiais ir tempimo pratimais.

Skausmingos mėnesinės būdingas 50-80% moterų. Ibuprofeno dozė stabdo prostaglandinų sintezę gimdos raumenyje, todėl ramybės fazėje mažėja įtampa, spazmų amplitudė ir dažnis. Skausmą malšinantys vaistai padeda atsikratyti ir kitų mėnesines lydinčių „malonumų“: galvos skausmo, pykinimo ir nervinės įtampos.

Kaulų ir sąnarių skausmas dažnai kamuoja rudens-žiemos laikotarpiu, kai drėgnesnis oras. Tačiau kaltas ne tik oras. Pavyzdžiui, reaktyvusis artritas – tai sąnarių uždegimas, atsiradęs po infekcijos. Dažniausiai šia liga serga jauni, 20-40 m. žmonės. Artritas paprastai užklumpa tuos, kas kada nors patyrė traumų – pvz., jiems buvo lūžę kaulai arba išnirę sąnariai. Iš pradžių skausmas atsiranda judant, o mažėja arba išnyksta ramybės būsenoje. Pažengusiose stadijose skausmas jaučiamas visą laiką. Būdingas požymis – sąnarių nelankstumas, ypač po ilgesnio nejudrumo. Sąnarių lietimas gali sukelti skausmą, o jų sritys gali būti įkaitusios ar patinusios. Pažengusiose stadijose nustatomos sąnarių deformacijos, kaulai krypsta neteisingu kampu, sąnariai tampa nejudrūs. Kita dažna sąnarių skausmo priežastis – degeneracinė liga. Šį negalavimą sukelia kai kurių sąnarių elementų arba struktūrų nykimas dėl senėjimo. Procesą pagreitina viso gyvenimo metu pasikartojančios mechaninės traumos (tiek stiprios, tiek smulkios ar nepastebimos). Traumų įtaka sąnarių ligų vystymuisi pastebima profesionaliajame sporte, ypač tose šakose, kur neišvengiamos sąnarių traumos (tenisas, bėgimas).

Dažniausiai pasitaikančios stuburo skausmų priežastys – išijas (sėdmens nervo uždegimas), stuburo nervų šaknelių uždegimas ir tarpslankstelinio disko išnirimas. Išijas dažniausiai atsiranda dėl įvairių priežasčių – perkrovų, aplinkos temperatūros pokyčių. Skirtingais gyvenimo etapais juo skundžiasi apie trečdalį suaugusių žmonių. Tarpslankstelinio disko išnirimas sukelia stiprų skausmą juosmens srityje, skausmas aštrėja judant, pasisukant arba kosėjant. Stuburo skausmai dažniausiai gydomi įvairiais pratimais. Visgi mankštinimosi vertėtų vengti, jei simptomai ryškūs, o skausmas stiprus.

Dantų skausmai atsiranda dėl nociceptorių, t.y., danties masėje arba apydantėje esančių skausmo galūnių dirginimo. Vėliau per viršutinį dantų pynimą ir žandikaulio nervą arba apatinį dantų pynimą ir apatinio žandikaulio nervą informacija apie pavojingą nervinio audinio pažeidimą pasiekia atsakingas smegenų sritis. Kadangi dantų skausmas būna labai intensyvus, svarbu jį numalšinti kuo greičiau. Šiuo atveju geriausia rinktis tokius vaistus, kurių sudėtyje yra maksimalus veikliosios medžiagos kiekis, leidžiamas įsigyti be recepto(pvz., Ibuprom 400 mg plėvele dengtas tabletes arba Ibuprom Express 400 mg minkštąsias kapsules, pasižyminčias itin greita absorbcija).