Migrena – priešas, užklumpantis iš pasalų

Nuo migrenos kenčia apie 15% žmonių. Drąsiai galima teigti, kad ši liga sena kaip pasaulis – migrenos simptomus bei informuojančius apie ją regos sutrikimus aprašė dar Hipokratas (apie 400 m.p.m.e.). Nepaisant ilgos literatūrinės ir tradicinės migrenos istorijos, vis dar egzistuoja nuomonė, kad tai – turtingų ir kaprizingų moterų liga. O iš tiesų migrena gali susirgti kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo. Visgi lygybės taisyklė negalioja lyties atžvilgiu. Moterys serga migrena 4 kartus dažniau nei vyrai.

Migrenos fazės

Pirmoji fazė – vadinamoji „priešskausminė“ arba „įspėjančioji“ fazė – prasideda keletą valandų ar net keletą dienų prieš skausmo atsiradimą. Per šią fazę žmogus gali susikurti išsamų įspūdį apie migreną. Tipiniai simptomai: kaklo nelankstumas, krečiantis šaltis, mieguistumas arba nuovargis, padidėjęs troškulys, skysčių sulaikymas, padidėjęs jautrumas šviesai ir/arba garsui, galvos svaigimas, irzlumas, nekantrumas, mieguistumas, silpnumas.

Antroji fazė – vadinamoji „aura“. Ją pajunta maždaug 20% sergančių asmenų; ši fazė dažniausiai trunka mažiau nei valandą; ji pasižymi juslinių pojūčių sutrikimais. Tipiniai simptomai: regos fenomenai, nutirpimas, žodžių parinkimo ir kalbėjimo problemos, galvos svaigimas, sumažėjęs arba padidėjęs jautrumas lytėjimui.

Trečioji fazė – galvos skausmas, kuris gali kankinti nuo valandos iki kelių dienų. Vienoje galvos pusėje atsiradęs skausmas gali pereiti į kitą pusę. Skausmas didėja fizinio aktyvumo metu. Jį gali lydėti šilumos proveržiai, pykinimas, šiurpas, o taip pat viduriavimas.

Ir pagaliau paskutinė, ketvirtoji migrenos fazė – „poskausminė“ fazė, kurios metu sergantys asmenys jaučiasi išsekę, gali atsirasti tokie simptomai, kaip depresija, nusilpimas, nesugebėjimas susikoncentruoti.

Kaip atsiranda migrena?

Migreną sukeliantys mechanizmai ir priežastys nėra iki galo išaiškinti. Tyrimai rodo, jog migrenos atsiradimas yra sąlygotas genetiškai. Tam tikri genai lemia padidėjusį jautrumą išoriniams dirgikliams, pvz., nuovargiui, stresui, aplinkos pokyčiams.

Mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip kyla migreninis skausmas. Seniausios, vadinamosios kraujagyslių teorijos šalininkai teigia, jog migrenos priežastis – žievės ir smegenų kraujagyslių angioneuroziniai sutrikimai. Staigūs kraujagyslių susitraukimai ir išsiplėtimai sukelia uždegimus, kuriuos lydi skausmas. Kiti mokslininkai tvirtina, jog migreninį skausmą lemia staigūs neurodaviklių (ypač serotonino) funkcionavimo pokyčiai. Vis daugiau šalininkų įgyjanti naujausia migrenos teorija remiasi įsitikinimu, kad migreną sukelia neuropeptidai, kurie išsilaisvina iš nervinių galūnių ir dirgina smegenų žievę, o kartu ir skausmo receptorius.

Migreną sukeliantys veiksniai

Vienas iš pagrindinių migreną sukeliančių veiksnių – ciklinis moteriškų lytinių hormonų svyravimo lygis. Tą gali įrodyti faktas, kad migrena beveik niekada nesiskundžia besilaukiančios ir maitinančios moterys. Tuo metu vyksta migrenos remisija. Vos tik moteris nustoja maitinti ir hormonų „ūkis“ sugrįžta į ankstesnę būklę, atsinaujina ir migrena. Kai kurias migrenos priepuoliai kankina pirmomis menstruacinio ciklo dienomis. Didesnis migrenos pavojus gresia toms, kurios gydosi hormonais arba geria kontraceptines priemones. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad migrena dažniau suserga vyresnės nei 40 metų moterys, kurios jaunystėje daugelį metų gėrė kontraceptikus. 

Dažniausia migrenos priežastis, įvardijama tiek moterų, tiek vyrų, – darbo pertekliaus sukeltas stresas, baimė prieš egzaminus arba nemalonumai šeimoje. Migreną gali sukelti ir nuovargis, užtrukusi kelionė, miego trūkumas arba, paradoksaliai, miego perteklius, o taip pat – staigūs oro pokyčiai.

Migreną gali sukelti ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra aminų (pvz., tiramino ir serotonino). Prie jų pirmiausia priskiriami pelėsiniai sūriai. Kuo sūris labiau susifermentavęs, tuo daugiau jo sudėtyje aminų. Kai kurių rūšių sūriuose natūraliai daug aminų: ementalyje, čederyje, rokfore. Panašų poveikį gali turėti raudonas vynas, šokoladas, marinuoti produktai, žuvų konservai, lazdynų riešutai ir kai kurie vaisiai, pvz., avokadai, avietės, bananai. Migreną gali sukelti ir alkis. Galvos skausmai atsiranda tuomet, kai siekiantis sulieknėti asmuo badauja arba nustoja reguliariai valgyti, pvz., ryte valgo tik kuklius pusryčius ir pamiršta vakarienę.

 

Kankina migrena? Sužinokite, kaip ją įveikti.